BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2016-11-06 parašė tyliaityliai

ir vieną sekmadienio vakarą ima ir ateina suvokimas, kad aš pasiilgau tavęs, nors atsisveikinom prieš keletą valandų, ir šįkart šitas ilgesys jau reiškia ką kitko.

pasaulis keistas, tiesa? tuomet, kai jau manai, kad tiek prisijaukinai vienatvę, kad nebežinai, kas galėtų būti tuo žmogumi, su kuriuo buvimas būtų dar jaukesnis už ją; kas galėtų priversti tą laukinę katę, kuria kalba mano prigimtis, norėti grįžti pas tą, kurio rankas vadintum namais, o papildomą vietą lovoj iškeisti į šiltą kūną šalia, kai pabėgi nuo visko dešimtį tūkstančių kilomentrų į vietą, kurioje mėnulis kabo horizontaliai, imi ir sutinki tą, į kurį kaskart pažvelgus galvoji, kad atradai stebuklą. ir žiūri į to stebuklo akis, ir matai ten istoriją, tokią skirtingą ir kartu iki negalėjimo panašią, ir supranti, kad nori šitas akis matyti nuolatos, o judviejų istorijas supinti kartu.

I wasn’t looking when we’ve met, but you turned out to be everything I was looking for. ir nori visam pasauliui pasakoti apie tai, ką atradai, tik nežinai, ar visas pasaulis supras, todėl pasilieki visą tą gėrį sau.

pasaulis keistas. keista ir tai, kad radom vienas kitą. keista ir tai, kad šitai nė kiek neprimena tų audrų, prie kurių buvau pripratusi. ir tai, kad, kaip ir tu pats sakei, it just feels so natural.

gyvenimas man siuntė tave. ir dabar aš jau net nebežinau, ko daugiau galiu prašyti - nes, dieve mano, turiu viską, ko šiame etape norėjau - ir dar daugiau.

miegok ramiai, meile mano. skaičiuoju dienas iki kol vėl galėsiu saugoti tavo sapnus.

Rodyk draugams

susitaikymas su skyrybom - tai kai…

2014-12-29 parašė tyliaityliai

… savo namuose randi Jo namais kvepiantį drabužį ir jį įdedi į skalbinių krepšį.

Rodyk draugams

esu tau.

2014-08-01 parašė tyliaityliai

ir šitaip po keturių mėnesių ir vienuolikos dienų kovos aš, būdama šviesaus, bet dėl man žinomų priežasčių užtemusio proto sakau, kad viskas - esu tavo. Jei paskutinįkart į klausimą ar dar bandysi pabėgti atsakiau niekada, tai dabar jau žinau, kad artimiausias niekada bus įtvirtinimas, stipresnis už tuoktuvių žiedus, sumainytus priešais kunigą su šimtu baltų rožių už nugarų.

Žmogau mano brangiausias, niekas su manim taip nesielgė kaip Tu, ir niekas nebuvo tos rūpestingas. Niekas netvėrė šitiek - gal tik mano nuosavi tėvai - ir nematė tiek mano juodųjų pusių - ir nepamirškim, kad po viso to vis dar esu tavo mažasis grožis.

Per šimtą kilometrų, per dvi upes, per valandą kelio arba net ir per jūras ir vandenynus - Aš Esu Tavo. Turbūt to dar nežinai,bet netruksi pajusti - lygiai kaip visą laiką jautei, kad dalį savęs dar pasilaikiau pati sau atsargai. Dabar jau pasitikiu, ir žinau, kad yra rankos, kuriose aš saugesnė nei saugoma pati savęs. Atiduodu.

Esi trečias geriausias sprendimas mano gyvenime.

Rodyk draugams

atostogų!!!

2014-05-04 parašė tyliaityliai

Sakau, kad noriu atostogų, nors iš esmės tai labai neseniai jas turėjau. Sakau, kad noriu greičiau baigti bakalaurą, nors prieš pusmetį išsižiojus laukiau to laiko, kai vėl galėsiu eiti į paskaitas, rašyti atsiskaitymus ir džiaugtis studento statusu.

Nesuprantu kas man yra, bet aš nuolat pavargus, galvoj sukas deadlainai ir įsipareigojimai, kas gyvenimo visai nepalengvina, ir labiau nei bet kada kas rytą pavydžiu savo katei, kuri miega, voliojas balkone, išsiterlioja baltą kailį ir tada pusdienį bando vėl tapti balta kate laižydamasi rožiniu liežuviu nuo dulkių papilkėjusį kailiuką. Tada pagauna kokią širšę, pasiglausto apie kojas išsireikalaudama maisto ir eina toliau snausti.

Kur mano atostogos, kur mano laisvadieniai, kur mano devynių valandų miegas ir pusryčiai pirmą valandą dienos?.. Argh!

Sakau, kad noriu atsigult ant žemės ir palaukt kol viskas išsispręs, bet taip nebūna, tad… Detalizuoju darbų kalendorių valandom ir spiriuos į užpakalį. Dvi savaitės būs sunkausios, kitos dvi - dar sunkesnės, o tada. O tada pusiau ramu - taip, kaip man patinka. Valio.

O kol kas tai nebežinau kuom gelbėtis, nes kava neveikia. Et!

Rodyk draugams

būti ar nebūti

2014-03-28 parašė tyliaityliai

tai pala pala, taip ir nesuprantu - aš ta, kuri geriausiai jaučiasi būdama laisva, nepriklausoma ir gyvendama patogiai, ar ta, kuri nori prisirišti, būti pririšta ir jaust, kad vakare bus pas ką grįžt namo?.. Gal ir per daug visko per tokį trumpą laiką be viso kito, bet man šitaip sunku išsižadėti savęs - net jei tas gali atrodyti kaip grįžimas į save.

Jei reikėtų skaičiuoti žmones, kurie sakė tu nesi tas žmogus, kuriuo dediesi esanti, tai… nežinau, matyt, koks penketas būtų. Kas yra nemažai mano mastais… Sunku yra priimti sprendimus vienok, nes jaučiu, kad kada nors gali ateiti laikas, kai labai gailėsiuos ir liūdėsiu, bet dėl palikimų ir išsiskyrimų ar neįgyvendintų galimybių aš pernelyg nesigraužiu. tad gal iš tiesų geriau būtų pabaigti?

Kitas dalykas kad ne viskas tik nuo manęs priklauso. Vyriškas ego, ožiaragio užsispyrimas ir noriu - turiu požiūris daro savo, tad jau triskart viską mest ir pabėgt man nepavyko. Turiu planą, kaip iš tiesų padėti tašką, bet nežinau ir ar jis suveiktų…

et. einu aš gal miegot. gal ką gero ir protą atveriančio susapnuosiu bent

Rodyk draugams

atviravimai

2014-03-26 parašė tyliaityliai

Ką pasakyti aš nežinau. Kaip ir nelabai žinau kas vyksta su manim, bet panašu, kad yra tų, kurie manim tokia gali pasirūpinti. Sako, niekad nebijok paimti ištiestos rankos, jei kažkas nori tave timptelėti viršun. O pykti ant to, kuris tau duoda labai aiškius nurodymus irgi ne visada verta. Gali būti, kad tas žmogus tavimi pasirūpinti gali labiau nei tu pats savim ir kito kelio čia nėra.

Gyvenimas niekad nestovi. Buvau išvedusi teoriją, kad kas antri metai, kai man sueina nelyginis metų skaičius, man būna pasikeitimų laikas, o kas antri, lyginiai, būna ramūs ir stabilūs. Panašu, kad jau dabar man išgyvenimų pakaktų visiems metams, tad teorija yra atšaukiama. Bet gal į gera.

Et.

Rodyk draugams

pavasari, pavasari

2014-03-18 parašė tyliaityliai

ir šitaip pirmąkart pavasarį aš įsimylėjau.

pačiu netinkamiausiu laiku, kai visais įmanomais būdais demonstravau savo nepriklausomybę. kai spinta užgrūsta nėriniuotais korsetais, o stalčiuj guli kokios septynios poros prisegamų kojinių, aš noriu būt su tuo, su kuriuo geriausiai jausčiaus dėvėdama medvilnines žalsvais taškeliais numargintas kelnaites.

skauda širdį, nes iš abiejų pusių daug abejonių ir supratimo apie netinkamą laiką - ir ne tik dėl nėriniuotų apatinių.

verkti man, laisve džiaugtis ar lūpas kramtyt? et…

Rodyk draugams

saulė saulė.

2014-03-11 parašė tyliaityliai

Pasirodo, būti nuoširdžiam labai apsimoka. Žinoma, čia jau priklauso nuo laiko ir aplinkybių, bet panašu, kad šiuo atveju buvo verta.

Labiausiai verta būti nuoširdžiam sau. Verta dėl to, kad legvų lengviausiai gali išvengti visokių skausmelių viduj ir sunkumų krūtinėj. O kai esi nuoširdus sau… lengviau tokiam būti ir kitam žmogui

Permečiau akim užvakar savo paskutinius blogo įrašus ir supratau, kad tas sunkusis laikas, kris mane lankė tuo metu, sulig žiema ir dingo. O dabar šviečia saulė, pusryčiauju balkone ir mausiu pas kolegas, vieną iš kurių aš labai noriu sutikti…

bėgu. labai graži diena

Rodyk draugams

ach

2014-02-12 parašė tyliaityliai

net nebežinau, ar aš apskritai suprantu ką darau. logika sako, kad liekamieji liūdesiai gali būti stiprūs ir sunkūs, bet kita proto dalis elgiasi kitaip.

tada žiūriu į krūvą bereikšmių drabužių ir klausiu - tai čia dėl to viskas? ir man šito tikrai reikėjo? o kas toliau? ar taip visą gyvenimą?..

Darosi liūdna

Rodyk draugams

2014-01-10 parašė tyliaityliai

dešimt valandų, dvidešimt minučių po. šimtas kilometrų iš ryto, trys cigaretės, dvi italų užduotys.

vėl atėjo sunkus laikas. kai reikia keistis, adaptuotis, taikytis… pykti, rėkti, pykti vėl, atsiprašyti, pykti… kita vertus, atėjo ir laikas, kai galiu atsikvėpt ir būt su savim - kad ir su visais tais jausmais, išrašytais anksčiau. nors ką čia jausmais - pykčiu ir susierzinimu.

vėl atėjo laikas, kai aš suprantu save esant savo pačios vaizduotės kūriniu. rimtai, paauglystėj svajojau būti tokia mergina, kokia esu dabar - ar gal tiksliau įsivaizdavau kažką kitą būnant šitoj rolėj, nes save čia įsivaizduot buvo sunku.
o iš tiesų tai nelabai ir ką rašyti noriu. tiesiog. dar esu gyva, ir dar pakankamai laiminga. ne per daugiausiai, net ne iki “užtenka” ribos, bet pakenčiama.

Saldžių

Rodyk draugams