BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017-02-15 parašė tyliaityliai

kai širdy meilės tiek, kad šypsaisi nuo ryto iki vakaro.

kai tavo meilė sako I want you to know that you are the most special person in the world to me ir rankos su puokšte rožių pradeda drebėti

kai širdis nerami, nes I might need to leave, bet ženklai kalba apie tai, kad viskas dėliojasi reikiama linkme.

kai žiūri į metus atgal ir supranti, kad nutiko daugybė dalykų - ir dar daugiau are yet to come.

Rodyk draugams

what life is

2017-01-23 parašė tyliaityliai

At the end of the day, sėdžiu vietoje, kuri man dabar yra mano wonderlandas, maždaug per rankos ilgį nuo žmogaus, su kuriuo ne tik užmigti gera, bet ir dalintis gyvenimu in general, jau mintinai beveik išmokau kelią į darbą, kuriam praleidžiu po dvylika valandų kasdien, pavargstu, prakeikiu ir vis viena iš naujo laukiu ryto (nes it’s too exciting not to), savaitgaliais geriu tą šampaną, kuriam anksčiau net progos negana būdavo, o mylimojo baltuose pataluose atsibusti jausmas nė kiek nė kitoks, nei viešbuty (ar ne tą aš sakiau, kad norėčiau kasryt atsibusti viešbučio pataluos tada, savaitę prieš išskrendant?).

ir kartais apsidairau ir pasijaučiu kaip Pelenė - iš niekur į pasaką, žinant, kad karieta bet kada gali pavirsti į moliūgą, o suknelė - į skudurus. ir kiek nejauku šitoj pily - kartais, tiesa, dėl to, kad pratusi prie savo gyvenimo, dažnai toli gražu neprimenančio viso šito, kita vertus, galvoj tuksi mintis, kad visa tai turi užsidirbti pats - which I didn’t. Ir ką dabar daryti - naudotis proga ar likti su savo įtikėjimais? ir again - o kas sakė, kad vietoj lipimo kalvon negali kopti po du laiptus vienu ypu?

Rodyk draugams

2017-01-13 parašė tyliaityliai

patetiška, kiek labai mano nuotaika priklauso nuo tavęs - kai kelios dienos praeina ašarojant dėl [įsivaizduojamai] nykstančios meilės, ir kai grįžtu back to that high kai atrandu I miss you baby -  feels like it’s been forever since I had you in my arms.

he still cares - man sako širdis. sako ir kad čia vis dar yra vilties. man - irgi.

ir tie mano kvaili insecurities, tas nė kiek negelbėjantis [ne]racionalumas, kuris sako, kad bėk, užbaik viską, palik, kol nepaliko tavęs. užbaik, kol neužbaigė su tavim, juk toliau širdį skaudės tik labiau.

the funny part? atsiversti savo dienoraštį ir rasti tokias pat mintis prieš du mėnesius. things doesn’t really change that much, do they?

kaip koks prakeiksmas. try to get through.

Rodyk draugams

recap

2016-12-21 parašė tyliaityliai

aš negaliu nustoti galvoti apie keletą dalykų:

1. kokia laiminga esu kad sutikau Tave ir kiek tai yra kažkas visai nesuvokiamo. Net ir nežinau, ar kada nustosiu apie tai galvoti, tiesą pasakius.

2. kokie exciting buvo šie metai ir kokiais dar labiau exciting jie gali tapti per tą likusią daugiau - nei -savaitę

3. koks insanely great savaitgalis manęs laukia su Tavim, Tailando paplūdimiu, pusryčiais su šampanu, nesibaigiančiu vakarėliu, tuo lengvu atosotogų oru, kuris kvepia druska, tvankiu egzotišku karščiu, lengvu vėjeliu, seksu, gimusiu iš vieno nekalto bučinio po ilgų pokalbių apie gyvenimą ir Mus, ilgom naktim, trumpais rytais, tavo kūnu šalia mano ir planais kitiems metams - bendrais planais.

negalėčiau prašyti nieko daugiau šįmet, ir vis dar neabejoju, kad artimiausios dešimt dienų sudėlios visus taškus ant i. gyvenimas nuostabus, tiesa?

Rodyk draugams

[]

2016-12-11 parašė tyliaityliai

šiemet - sako Jis - man nutiko trys geri dalykai. Ir išvardina dar du ir Tave.

o aš jaučiuosi  apsimetėle išdavike - kaip ir visad kažkuriuo metu būnant ne vienai, pradedu galvoti, kiek iš tikrųjų tau jis reiškia ir kiek iš tikrųjų labai būtų liūdna, jei viskas šičia baigtųsi. Faktas tik, man regis, tas, kad nors ir po paskutinių skyrybų dievagojausi, jog jei nepavyko su juo [pačiugeriausiuvyrupasaulyje], tai viskas, aš pasmerkta, o po dviejų mėnesiu atsitokiau kad ne aš ir ne jis čia  kalti, o tiesiog nelipo dalykai ir tiek, tai šįkart aš jau nebežinočiau, ko daugiau benorėti. Ir jei čia kažkas nepaeis… Vadinasi, dar ne laikas ir tiek - o gal niekad ir nebus. Nes jau dabar pradedu stokoti oro, atrodo, kad vietos lovoj maža ir norisi prisiminti, koks tas jausmas, kai savaitę praleidi galvodama vien apie savus dalykus.

Kita vertus, dar niekad santykiai nekainavo taip mažai - iš gerosios pusės. Dar niekad tai nebuvo taip natūralu ir šitaip paprasta ir… dar niekad tai nebuvo taip labai fairytale. matyt, dar niekad aš nesižavėjau savo vyru taip labi ir dar niekad negalvojau, kad man pasisekė.

man regis, jo ateity šitiek daug vietos numatyta man - neperdedant. kita vertus, savąją aš taip pat laikau atvirą. nes jei vis dėlto pasirodys, kad santykiams aš pasiruošusi… tai tu esi tobuliausia, ko galiu norėti. tik ar laiku tave sutikau?

kad ir kaip bebūtų… dabar už sienos snaudžia jis, aš grįšiu į lovą, pabučiuosiu jo petį, o ryt mes valgysim pusryčius, kalbėsim apie dalykus ir gyvensim tuo tobulu būdu atrasdami savuose gyvenimuose vietos vienas kitam. ir aš net nesuprantu, kaip tai vyksta, bet žinau viena - tai yra taip paprasta, kaip niekad nebuvo.

po dviejų savaičių mes valgysim vakarienes Tailando vėjui pakaitom su manim bučiuojant Jo skruostus, aš pasakysiu, kad jį myliu, o jis man atsakys tą, ką taip pat jau kurį laiką norėjo pasakyti - i love you too, baby. o dar po savaitės mes bučiuosim vienas kitą skaičiuodami sekundes iki Naujųjų ir dėkosim praėjusiems, kad šitaip neįtikimai suvedė mūsų gyvenimus. jis sako - aš jaučiu, aš žinau, kad tokiu pat laiku kitąmet aš sėdėsiu ir netikėsiu, kad šitiek visko gali nutikti per metus. o aš žiūriu į jį ir žinau, kad jo kituose metuose vietos palikta ir man.

prieš penkis mėnesius aš pradėjau kelionę į Indoneziją ir nežinojau, kad čia sutiksiu savo likimą. nežinau, kiek šita pasaka truks - užtat jau dabar žinau, kad no matter what, ji nutiko ne be reikalo.

gyvenimas žavus savo nenuspėjamumu, tiesa?

Rodyk draugams

2016-11-06 parašė tyliaityliai

ir vieną sekmadienio vakarą ima ir ateina suvokimas, kad aš pasiilgau tavęs, nors atsisveikinom prieš keletą valandų, ir šįkart šitas ilgesys jau reiškia ką kitko.

pasaulis keistas, tiesa? tuomet, kai jau manai, kad tiek prisijaukinai vienatvę, kad nebežinai, kas galėtų būti tuo žmogumi, su kuriuo buvimas būtų dar jaukesnis už ją; kas galėtų priversti tą laukinę katę, kuria kalba mano prigimtis, norėti grįžti pas tą, kurio rankas vadintum namais, o papildomą vietą lovoj iškeisti į šiltą kūną šalia, kai pabėgi nuo visko dešimtį tūkstančių kilomentrų į vietą, kurioje mėnulis kabo horizontaliai, imi ir sutinki tą, į kurį kaskart pažvelgus galvoji, kad atradai stebuklą. ir žiūri į to stebuklo akis, ir matai ten istoriją, tokią skirtingą ir kartu iki negalėjimo panašią, ir supranti, kad nori šitas akis matyti nuolatos, o judviejų istorijas supinti kartu.

I wasn’t looking when we’ve met, but you turned out to be everything I was looking for. ir nori visam pasauliui pasakoti apie tai, ką atradai, tik nežinai, ar visas pasaulis supras, todėl pasilieki visą tą gėrį sau.

pasaulis keistas. keista ir tai, kad radom vienas kitą. keista ir tai, kad šitai nė kiek neprimena tų audrų, prie kurių buvau pripratusi. ir tai, kad, kaip ir tu pats sakei, it just feels so natural.

gyvenimas man siuntė tave. ir dabar aš jau net nebežinau, ko daugiau galiu prašyti - nes, dieve mano, turiu viską, ko šiame etape norėjau - ir dar daugiau.

miegok ramiai, meile mano. skaičiuoju dienas iki kol vėl galėsiu saugoti tavo sapnus.

Rodyk draugams

susitaikymas su skyrybom - tai kai…

2014-12-29 parašė tyliaityliai

… savo namuose randi Jo namais kvepiantį drabužį ir jį įdedi į skalbinių krepšį.

Rodyk draugams

esu tau.

2014-08-01 parašė tyliaityliai

ir šitaip po keturių mėnesių ir vienuolikos dienų kovos aš, būdama šviesaus, bet dėl man žinomų priežasčių užtemusio proto sakau, kad viskas - esu tavo. Jei paskutinįkart į klausimą ar dar bandysi pabėgti atsakiau niekada, tai dabar jau žinau, kad artimiausias niekada bus įtvirtinimas, stipresnis už tuoktuvių žiedus, sumainytus priešais kunigą su šimtu baltų rožių už nugarų.

Žmogau mano brangiausias, niekas su manim taip nesielgė kaip Tu, ir niekas nebuvo tos rūpestingas. Niekas netvėrė šitiek - gal tik mano nuosavi tėvai - ir nematė tiek mano juodųjų pusių - ir nepamirškim, kad po viso to vis dar esu tavo mažasis grožis.

Per šimtą kilometrų, per dvi upes, per valandą kelio arba net ir per jūras ir vandenynus - Aš Esu Tavo. Turbūt to dar nežinai,bet netruksi pajusti - lygiai kaip visą laiką jautei, kad dalį savęs dar pasilaikiau pati sau atsargai. Dabar jau pasitikiu, ir žinau, kad yra rankos, kuriose aš saugesnė nei saugoma pati savęs. Atiduodu.

Esi trečias geriausias sprendimas mano gyvenime.

Rodyk draugams

atostogų!!!

2014-05-04 parašė tyliaityliai

Sakau, kad noriu atostogų, nors iš esmės tai labai neseniai jas turėjau. Sakau, kad noriu greičiau baigti bakalaurą, nors prieš pusmetį išsižiojus laukiau to laiko, kai vėl galėsiu eiti į paskaitas, rašyti atsiskaitymus ir džiaugtis studento statusu.

Nesuprantu kas man yra, bet aš nuolat pavargus, galvoj sukas deadlainai ir įsipareigojimai, kas gyvenimo visai nepalengvina, ir labiau nei bet kada kas rytą pavydžiu savo katei, kuri miega, voliojas balkone, išsiterlioja baltą kailį ir tada pusdienį bando vėl tapti balta kate laižydamasi rožiniu liežuviu nuo dulkių papilkėjusį kailiuką. Tada pagauna kokią širšę, pasiglausto apie kojas išsireikalaudama maisto ir eina toliau snausti.

Kur mano atostogos, kur mano laisvadieniai, kur mano devynių valandų miegas ir pusryčiai pirmą valandą dienos?.. Argh!

Sakau, kad noriu atsigult ant žemės ir palaukt kol viskas išsispręs, bet taip nebūna, tad… Detalizuoju darbų kalendorių valandom ir spiriuos į užpakalį. Dvi savaitės būs sunkausios, kitos dvi - dar sunkesnės, o tada. O tada pusiau ramu - taip, kaip man patinka. Valio.

O kol kas tai nebežinau kuom gelbėtis, nes kava neveikia. Et!

Rodyk draugams

būti ar nebūti

2014-03-28 parašė tyliaityliai

tai pala pala, taip ir nesuprantu - aš ta, kuri geriausiai jaučiasi būdama laisva, nepriklausoma ir gyvendama patogiai, ar ta, kuri nori prisirišti, būti pririšta ir jaust, kad vakare bus pas ką grįžt namo?.. Gal ir per daug visko per tokį trumpą laiką be viso kito, bet man šitaip sunku išsižadėti savęs - net jei tas gali atrodyti kaip grįžimas į save.

Jei reikėtų skaičiuoti žmones, kurie sakė tu nesi tas žmogus, kuriuo dediesi esanti, tai… nežinau, matyt, koks penketas būtų. Kas yra nemažai mano mastais… Sunku yra priimti sprendimus vienok, nes jaučiu, kad kada nors gali ateiti laikas, kai labai gailėsiuos ir liūdėsiu, bet dėl palikimų ir išsiskyrimų ar neįgyvendintų galimybių aš pernelyg nesigraužiu. tad gal iš tiesų geriau būtų pabaigti?

Kitas dalykas kad ne viskas tik nuo manęs priklauso. Vyriškas ego, ožiaragio užsispyrimas ir noriu - turiu požiūris daro savo, tad jau triskart viską mest ir pabėgt man nepavyko. Turiu planą, kaip iš tiesų padėti tašką, bet nežinau ir ar jis suveiktų…

et. einu aš gal miegot. gal ką gero ir protą atveriančio susapnuosiu bent

Rodyk draugams